Kokie yra pagrindiniai variantai?

Drauge su latviųprūsųjotvingių ir kitomis baltų kalbomislietuvių kalba kilusi ir baltų prokalbės.

Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai I amžiujeo V — VII amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.

Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos fonetika ir fonologija pakito nežymiai.

Vėliau nosinė tartis išnyko. Prieš abilūpius priebalsius p, b nosinis priebalsis n virto m tam̃pa greta añka. Atsiranda raštų ir šnekamosios kalbos atotrūkis. Naujasis laikotarpis: Nuo XIX a.

Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų aukštaičių pietinėmis kauniškių patarmėmis; Nuo XIX a. Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių patarmių.

Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; Lietuvos Respublikos laikotarpis — m. Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; Sovietmetis — m.

Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis nuo m. Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Tekstas pasižymi rytų aukštaičių vilniškių patarmės ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo. Daukšos katekizmas parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės Kėdainių apylinkių šnektomis.

Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai — pirmasis kirčiuotasis lietuviškas tekstas.

Kokie yra pagrindiniai variantai? koncepcijos, XVII a.

Mažosios Lietuvos, arba vakarų, kokie yra pagrindiniai variantai? kalbos variantu rašė Jonas Bretkūnas ir Kristijonas Donelaitis.

Vidurio variantu rašė M. Daukša ir M. Petkevičiuso rytų — K.

1. Сторожко пробирались они в своем корабле вдоль обширного, ровного плато -- такого однообразного, что уже само это немедленно поставило их перед загадкой.
2. В Лизе он в один прекрасный день мог найти то, к чему так стремился.

Sirvydas ir J. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika. Nehru rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas Europos kalbas.

Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, Rytprūsiuose ir JAV. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo knygnešiai. Jablonskis ir K.

Lietuvių kalba

Jablonskis aktyviai kūrė naujadarusskirtus tinka dvejetainiams variantams kalbos žodynui papildyti arba skoliniams pakeisti: añtžmogis iš añt ir žmogùs, sudaryta sekant vok. Übermenschturinỹs iš turė́tidegtùkas iš dègtimokyklà iš mókytilaĩkrodis iš laĩkas ir ródyti, išstūmė skolinį iš lenkų kalbos dziẽgorius. Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, vir̃šininkas tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš viršùs, išstūmė skolinį iš rusų kalbos načálnikasmirtìs išstūmė slavizmą smer̃tisváistas išstūmė slavizmą liẽkarstvos.

Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, dirbtùvas 'mašina' iš dìrbtikráutuvė ' muziejus ' iš kráutitõlkalbis 'telefonas' iš tolì ir kalbė́ti nesugebėjo išstumti tarptautinių žodžių ir kalboje neišliko. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai.

Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje.

• Число это невообразимо, но все-таки оно не бесконечно, в особенности теперь, когда все малоэстетичные вариации устранены.
• Kodėl dvejetainiais opcionais prekiaujama savaitgaliais
• Dvejetainiai variantai tikslūs rodikliai
• Legalios ir greito uždarbio schemos

Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiau privažiavo rusakalbių. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota žiniasklaidoje ir švietime.

Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir kalkės.

• Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
• Sąvoka – Vikipedija
• Užsidirbti pinigų piniginėje internete
• Pelningos dvejetainių opcionų prekybos strategijos
• Lietuvių kalba – Vikipedija
• Pasirinkimo galimybių skaičiavimo programa

Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos. Fonetika ir fonologija.